Šiltinimas naudojant aptinkuoto fasado technologiją
Technologija
Šiltinimas naudojant aptinkuoto fasado arba „šlapio fasado“ technologiją yra vienas iš labiausiai paplitusių pastatų šiltinimo sprendimų. Šis statinių atribojančių konstrukcijų šilumines technines savybes pagerinantis sprendimas įvairiomis modifikacijomis buvo plačiai taikomas Europoje nuo 1960 metų. Polistireno putplastis yra viena iš efektyviausių šilumos izoliacijos medžiagų, kuri gali išsaugoti labai geras šilumines technines savybes ilgą laiką. Fasadų šiltinimo technologinių sprendimų atitiktį teisės aktams nustato Latvijos statybų normatyvas LBN 002-15 „Pastatų atribojančių konstrukcijų šiluminė technika“.
Medžiaga
Yra 2 rūšių polistireno putplasčio medžiaga: „balta“, arba EPS ir „pilka“, arba NEO EPS. Gaminiai vienas nuo kito skiriasi priedais, kurie į juos dedami gamybos proceso metu. Pilkas atspalvis šiuo atveju įgaunamas dėka grafito dalelių, kurios net iki 20% leidžia pagerinti galutinio produkto šilumines technines savybes. Polistireno putplastis pasižymi labai žemu šilumos pralaidumu, arba λ, kuris, priklausomai nuo pasirinkto tipo, gali svyruoti nuo 0,031 iki 0,040 W/mK. Medžiaga labai mažai sugeria vandens, todėl ji toliau atlieka izoliacijos funkcijas, net tiesiogiai kontaktuodama su vandeniu. EPS yra labai ekologiška ir lengva, nes iki 98% jos sudaro oras.
Kokybė
Aptinkuotų fasadų šiltinimo sprendimai, arba ETICS (External Thermal Insulation Composite System) sertifikuojami pagal ETAG 004 reikalavimus. Atitinkama dokumentacija yra privaloma, jei į šiltinimo projektą planuojama įtraukti Europos sąjungos struktūrinių fondų bendrą finansavimą. Šie dokumentai griežtai reglamentuoja naudojamas medžiagas ir taikomą įdirbio technologiją, tokiu būdu galutiniam vartotojui užtikrinant sertifikuotą sistemą, kuri pasižymi dideliu ilgaamžiškumu, didesniu atsparumu ugniai ir turi gamintojo garantiją.
Ilgaamžiškumas
Polistireno putplastis pasižymi dideliu matmenų stabilumu, jis nesusitraukia ir nesugeria drėgmės, todėl nesiformuoja plyšiai fasado sistemoje ir užtikrinamas tinko atsparumas oro sąlygų poveikiui. Kelių tyrimų metu, atliekant putplasčio mėginių surinkimą, po 10, 20 ir 30 metų eksploatacijos atskleista, kad drėgmė standartinėse konstrukcijose neviršija 0,4%, tokiu būdu padedant išsaugoti šilumines technines savybes. Be to, surinktų mėginių techninės savybės didžiąja dalimi atvejų gerokai viršija tas, kurios buvo deklaruotos jų įdirbio laikotarpiu. Dauguma sertifikuotų aptinkuotų fasadų gamintojų deklaruoja sistemos tarnavimo laiką, ilgesnį nei 25 metai.
Atsparumas ugniai
Polistireno putplastis pasižymi žemu atsparumu temperatūros pokyčiams – tik +80oC. Esant nurodytai temperatūrai medžiaga iš lėto pradeda skilti ir netenka savo savybių. Panaši situacija gali susidaryti, jei gaminys ilgai būna veikiamas ultravioletiniai – tiesioginiai saulės spinduliai. Siekiant apsaugoti medžiagą nuo kenksmingo poveikio būtina ją aptinkuoti. Taikant sertifikuotą sistemą naudojamas nedegantis tinkas, kurio atsparumo ugniai laipsnis A-s1,d0, tokiu būdu padidinant bendrą šilumos izoliacijos sistemos atsparumą iki B-s1,d0. Tai pasiekiama šilumos izoliacijos medžiagą iš abiejų pusių apsaugant nedegančia medžiaga. Pagal Latvijos statybų normatyvą LBN 201-15 „Statinių priešgaisrinė sauga“ tokia šiltinimo technologija galima šiltinti pastatus, kurių aukštis – iki 9 aukštų.
Drėgmė sienoje
Labai svarbus parametras, į kurį reikia atsižvelgti atliekant pastato fasado šiltinimą, yra drėgmės režimo paisymas. Netinkamai pastatytos konstrukcijos sienoje gali pradėti formuotis drėgmė, tokiu būdu pažeisdama konstrukciją. 2011 m. Ekonomikos ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Drėgmės režimo konstrukcijose su polistireno putplasčiu šiltinto pastato apskaičiavimas“. Atlikus apskaičiavimus buvo analizuojamos visos tipinės mūrinės konstrukcijos ir drėgmės procesai jose, jei jos buvo šiltinamos polistireno putplasčiu. Tyrimas parodė, kad Latvijos klimato sąlygomis, mūrinius pastatus iš išorės šiltinant EPS nesiformuoja nepageidaujami drėgmės procesai, kurie juos galėtų neigiamai veikti.
Sprendimai
Šiltinimo darbo eiga
Fasado šiltinimo darbo tvarka apima:
- Paviršiaus (sienos) paruošimo darbus;
- Cokolinio profilio montavimą;
- Polistireno putplasčio plokščių klijavimą;
- Medžiagos tvirtinimą mūrvinėmis;
- Armuojančio sluoksnio formavimą;
- Dekoratyviojo tinko užtepimą.
Paviršiaus paruošimo darbai
Prieš atliekant šiltinimo darbus, reikia įsitikinti, kad prie sienos pakankamai efektyviai prisitvirtins šilumos izoliacijos sluoksnis – siena nėra padengta netinkama medžiaga, nėra per daug plyšių ir kt. Kitu atveju atliktini sienos paruošimo darbai. Jei ant sienos pastebėta pelėsių arba koks nors kitas drėgmės procesas, tai jį reikia pašalinti ir paviršių apdoroti atitinkama technologija. Reikia įvertinti sienos lygumą: jei pastebėti nelygumai yra didesni už 15mm, reikia sieną išlyginti.
Cokolinio profilio montavimas
Cokolinį profilį būtina montuoti, kad apsaugotų šilumos izoliacijos medžiagą nuo mechaninių pažeidimų ir užtikrintų jos pasiskirstymą horizontalia kryptimi. Profiliai pasirinktini pagal projektuotą šilumos izoliacijos storį, užtikrinant tikslią sujungimo vietą. Atskiri elementai prie sienos tvirtinami mūrvinėmis.
Polistireno putplasčio plokščių klijavimas
Yra 2 rūšių technikos, kaip galima priklijuoti plokštes prie sienos – dantyta mentele visiškai padengiant izoliacinės medžiagos paviršių ir klijavimo mišinį užtepant pagal perimetrą, papildomai užtepant skiedinio. Pageidaujamas sprendimas yra visiškas paviršiaus padengimas, nes tokiu būdu padengiamas didesnis plotas ir susiformuoja stipresnis sujungimas su siena. Tačiau šios rūšies technologiją galima taikyti situacijose, kai sienos paviršiaus nelygumai neviršija 10mm 1 išilginiam metrui. Taikant antrą technologinį sprendimą galimi didesni sienos nelygumai, tačiau griežtai reikia paisyti, kad uždengtas plokšte plotas negali būti mažesnis nei 40% paviršiaus. Be to, privaloma padengti visą perimetrą, kitu atveju tarp plokščių ir sienų gali formuotis nepageidaujamas oro plyšys. Tvirtinant šilumos izoliacijos medžiagą prie sienos, ją reikia tvirtai prispausti, kad klijų sluoksnis formuotų sujungimą visame paviršiaus plote. Tvirtinimas klijavimo mišiniu užtikrina šilumos izoliacijos sistemos mechaninį atsparumą ir sandarų sujungimą su laikančiąja konstrukcija. Plyšiai tarp sienų ir polistireno putplasčio gali būti šilumos nuostolių priežastis ir sumažinti atsparumą ugniai.
Medžiagos tvirtinimas mūrvinėmis
Polistireno putplasčio tvirtinimą mūrvinėmis pageidautina pradėti ne greičiau, kaip 24 h po jo priklijavimo prie sienos, kitu atveju klijavimo mišinys gali būti nesukietėjęs. Mūrvinės užtikrina sienos atsparumą vėjo poveikiui ir jų būtinas skaičius gali labai skirtis, priklausomai nuo vėjo sudaryto krūvio pastato buvimo vietoje. Prieš atliekant montavimo darbus reikia pasirinkti sertifikuotas reikiamo ilgio mūrvines. Nekokybiškos mūrvinės, neturinčios kokybės pažymėjimo sertifikato, gali neužtikrinti reikiamos apsaugos nuo vėjo apkrovos ir sukelti mechaninio stabilumo rizikas. Dėl netinkamų gaminių gali atsirasti papildomų šilumos nuostolių. O renkantis mūrvinių ilgį reikia turėti omenyje šilumos izoliacijos storį, klijavimo mišinio storį ir būtiną pagilinimą laikančiojoje konstrukcijoje – nepakankamas pagilinimas gali lemti konstrukcijos apkrovų stabilumo sumažėjimą.
Armuojančio sluoksnio formavimas
Prieš armuojančio sluoksnio užtepimą visų pirma tam tikrose vietose reikia įdėti vandens surinkimo trapus, kampinį profilį, deformacines siūles ir kitus sujungimo vietų tvirtumą užtikrinančius elementus, juos padengiant armuojančiu mišiniu. Tik tada, kai mišinys išdžiūva, galima pradėti armuojančio sluoksnio formavimą, visų pirma, paviršių padengiant maždaug 6mm storio mišiniu. Sluoksnio tvirtumui užtikrinti būtina naudoti stiklo pluošto tinklą, kuris atsparus šarmui ir atitinka sistemos savininko nustatytą technologiją. Tinklą į mišinį panardinkite taip, kad jis būtų sluoksnyje maždaug 1/3 nuo išorinio sluoksnio ribos. Tinklo sujungimo vietose reikia numatyti mažiausiai 100m pločio padengimo ribą. Papildomai tinklą reikia įtvirtinti taip pat langų, durų ir kitų angų kampuose. Papildoma danga užtikrins sistemos atsparumą skilinėjimui.
Dekoratyviojo tinko formavimas
Dekoratyvinis tinkas atlieka 2 funkcijas – pasiekiamas norimas pastato vizualus apipavidalinimas ir jis apsaugo kitus šiltinimo sistemos sluoksnius nuo neigiamos oro sąlygų įtakos. Paskutinį sluoksnį formuoti galima pradėti tik tada, kai ankstesnis yra visiškai išdžiūvęs. Visų pirma, kad užtikrintų sluoksnių tarpusavio adheziją, armuojantį sluoksnį būtina gruntuoti ir tik po to galima pradėti formuoti dekoratyvų sluoksnį. Įdirbio technologijos šiuo atveju gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos vizualios išvaizdos – dėl tinkamos technologijos būtina konsultuotis su medžiagos gamintoju arba platintoju.
Kokybė
Fasado šiltinimo sprendimas gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos sistemos. Norint kokybiškai įrengti sistemą būtina konsultuotis su ETICS sistemų savininkais – dažniausiai jie yra tinko gamintojai ir platintojai. Svarbu pasirinkti sertifikuotas sistemas ir panaudoti tik šioms sistemoms pritaikytas medžiagas, tokiu būdu užtikrinant visos sistemos kokybę, ilgaamžiškumą ir norminių reikalavimų vykdymą.
| Sprendimo produktai | Gaisro reakcijos klasė | Matmenys | Šilumos laidumo koeficientas | Slėgio įtempimai | Tempimo stipris | Ilgalaikis vandens įsisavinimas | # |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| - | TENAPORS EPS 70 | ||||||
| - | TENAPORS EPS 80 | ||||||
TENAPORS NEO EPS 70 | |||||||
| - | TENAPORS EPS 60 | ||||||
| - | TENAPORS NEO EPS 80 |
